Kriptovaliutos pradedantiesiems: Išsamus vadovas nuo A iki Ž
Sveiki atvykę į įspūdingą ir dinamišką kriptovaliutų pasaulį! Jei esate čia, tikriausiai jau girdėjote tokius terminus kaip Bitcoin, Ethereum arba blockchain, bet galbūt jaučiatės šiek tiek pamiršti arba nejaukiai susidomėję. Tai visiškai normalu. Šis straipsnis sukurtas specialiai jums – pradedantiesiems. Mes žingsnis po žingsnio išnagrinėsime visas pagrindines sąvokas, paaiškinsime, kaip viskas veikia, ir duosime praktinių patarimų, kaip saugiai pradėti savo kelionę kriptovaliutų erdvėje. Nuo to, kas yra kriptovaliuta, iki to, kaip saugiai pirkti, laikyti ir investuoti – šis vadovas padės jums įgyti žinių ir pasitikėjimo.
Kas iš tiesų yra kriptovaliuta?
Paprasčiausiai tariant, kriptovaliuta yra skaitmeninė arba virtuali pinigų forma, kuri naudoja kriptografiją saugumui užtikrinti. Skirtingai nei tradiciniai valstybės išleisti pinigai (pvz., euras ar doleris), kriptovaliutos yra decentralizuotos. Tai reiškia, kad joms nepriklauso joks centrinis bankas ar valdžios institucija. Vietoj to, jos veikia ant technologijos, vadinamos blockchain.
Įsivaizduokite didelę visiems atvirą knygą (arba registrą), kurioje įrašomos visos atliktos operacijos. Ši knyga yra išsibarstiusi tarp tūkstančių kompiuterių visame pasaulyje, o ne laikoma vienoje vietoje. Kiekvienas naujas puslapis („blokas“) šioje knygoje yra užpildomas operacijomis, patvirtinamas tinklo dalyvių ir amžinai prijungiamas prie ankstesnių puslapių (sudarydamas „grandinę“ – taip ir susidaro terminas „blockchain“). Ši technologija užtikrina, kad operacijos būtų skaidrios, nepakeičiamos (jų nebegalima pakeisti) ir labai saugios.
Pagrindinės kriptovaliutų rūšys
Nors yra tūkstančiai skirtingų kriptovaliutų, jas galima suskirstyti į keletą pagrindini kategorijų:
Bitcoin (BTC): Pirmoji ir žinomiausia kriptovaliuta pasaulyje. Ji dažnai vadinama „skaitmeniniu auksu“, nes jos pagrindinis tikslas yra būti decentralizuota skaitmenine verte, atsparia infliacijai (jos kiekis yra ribotas – 21 milijonas).
Altcoin’ai: Šis terminas apima bet kurią kriptovaliutą, kuri nėra Bitcoin. Dauguma jų yra Bitcoin pakaitalai arba bando spręsti tam tikras Bitcoin trūkumus. Populiarūs pavyzdžiai: Litecoin (LTC), Ripple (XRP), Bitcoin Cash (BCH).
Ethereum (ETH): Tai ne tik kriptovaliuta, bet ir decentralizuota platforma, leidžianti kurti ir vykdyti „išmaniuosius kontraktus“ (smart contracts) bei decentralizuotas programas (dApps). Ether (ETH) yra pagrindinė šios platformos kriptovaliuta. Ji dažnai laikoma antra pagal svarbą po Bitcoin.
Stablecoin’ai: Tai kriptovaliutos, kurių vertė yra pririšta prie kokios nors stabilios aktyvo vertės, dažniausiai prie JAV dolerio. Pavyzdžiui, 1 USDT (Tether) arba 1 USDC visada bus verti apie 1 JAV dolerį. Jų tikslas – suteikti stabilumą labai nepastovioje rinkoje.
Valdymo žetonai (Governance Tokens): Šie žetonai suteikia savo savininkams teisę balsuoti dėl projekto ateities, siūlyti pakeitimus arba dalyvauti priimant sprendimus dėl konkretaus tinklo ateities.
NFT (Negrandinami žetonai): Tai unikalūs skaitmeniniai kolekciniai daiktai, patvirtinantys nuosavybę ar autentiškumą skaitmeninio ar fizinio objekto. Jie nėra tiesiog pinigai, o daugiau kaip skaitmeniniai sertifikatai ar meno kūriniai.
Kaip veikia kriptovaliutos? Trumpas blockchain paaiškinimas
Kad suprastumėte kriptovaliutų vertę, turite suprasti pagrindinę jų technologiją – blockchain.
Operacijos: Kai kažkas nori išsiųsti kriptovaliutų kitam asmeniui, jie inicijuoja operaciją.
Patvirtinimas: Ši operacija yra transliuojama į tinklą kompiuterių, vadinamų mazgais. Šie mazgai patvirtina operaciją, tikrindami, ar siuntėjas turi pakankamai lėšų ir ar operacija atitinka taisyklės.
Bloko formavimas: Patvirtintos operacijos surenkamos į „bloką“. Šis blokas yra kaip vienas tos didelės knygos puslapis.
Miningas / Kaltimas (Mining / Minting): Specialūs tinklo dalyviai (vadinami „mineriais“ arba „kaltytojais“) varžosi, išsprendę sudėtingą matematinį uždavinį, kad patvirtintų bloką. Pirmasis išsprendęs uždavinį, praneša apie tai visam tinklui ir gauna atlygį kriptovaliuta.
Pridėjimas prie grandinės: Kai blokas yra patvirtintas, jis pridedamas prie jau egzistuojančios blockchain grandinės. Operacija dabar yra užfiksuota amžinai ir visi mato.
Užbaigimas: Gavėjas dabar mato gautas lėšas savo piniginėje.
Šis procesas užtikrina, kad niekas negali vienas valdyti tinklo ar dvigubai išleisti tų pačių pinigų.
Kodėl žmonės investuoja į kriptovaliutas?
Decentralizacija: Nėra vienos institucijos, kuri galėtų užšaldyti jūsų sąskaitą, atšaukti operaciją ar atspausdinti daugiau valiutos, ją nuvertinant.
Augimo potencialas: Kriptovaliutų rinka yra labai nepastovi, tačiau daugelis žmonių mano, kad technologija dar tik pradeda klestėti ir ilguoju laikotarpiu gali duoti didelį grąžą.
Apsisaugojimas nuo infliacijos: Ribotas kai kurių kriptovaliutų (kaip Bitcoin) kiekis jas daro patrauklias kaip priemonė apsisaugoti nuo tradicinių valiutų nuvertėjimo.
Technologinė revoliucija: Daugelis žmonių investuoja ne tik į pinigus, bet ir į pagrindinę technologiją – blockchain, manydami, kad ji pakeis įvairias pramones (finansus, tiekimo grandines, teisinę sistemą ir kt.).
Finansinė įtrauktis: Kriptovaliutos gali suteikti prieigą prie finansinių paslaugų milijonams žmonių visame pasaulyje, kurie neturi banko sąskaitų.
Pagrindiniai rizikos veiksniai, kuriuos turi žinoti kiekvienas pradedantysis
Prieš įžengdami į šį pasaulį, turite aiškiai suprasti riziką.
Didelė svyravimų (volatility): Kriptovaliutų kainos gali smarkiai kilti ir kristi per labai trumpą laiką. Tai nėra rinka silpnų nervų žmonėms. Jūs galite greitai prarasti didelę dalį savo investicijos.
Reguliavimo neapibrėžtumas: Valstybės vis dar ieško būdų, kaip reguliuoti kriptovaliutas. Ateityje priimti nauji įstatymai gali turėti didelį poveikį rinkai.
Saugumo grėsmės: Nors pati blockchain technologija yra labai saugi, aplinkinė infrastruktūra – biržos, piniginės – gali būti pažeidžiamos. Įvyksta piratavų, sukčiavimo atvejų. Jūs pats esate atsakingas už savo lėšų saugumą.
Klaidos, kurių nebegalima ištaisyti: Jei pervedote lėšas į neteisingą adresą, šios lėšos bus prarastos amžinai. Nėra jokio „atšaukimo“ mygtuko ar banko, kuris galėtų padėti.
Sukčiavimo projektai (Scams): Rinkoje gausu blogų veikėjų, kurie kuria ponzi schemas, pseudo-investicinius projektus („pump and dump“) arba tiesiogiai bando pavogti jūsų prisijungimo duomenis. Būkite itin atidūs.
Kaip pradėti saugiai? Žingsnis po žingsnio vadovas pradedantiesiems
1 žingsnis: Išmokite pagrindus (pirmiausia šį žingsnį!)
Nieko nepirkite, kol nesuprasite pagrindinių sąvokų. Šis straipsnis yra puiki pradžia. Toliau skaitykite patikimus šaltinius, žiūrėkite vaizdo įrašus ir analizuokite.
2 žingsnis: Pasirinkite patikimą kriptovaliutų biržą (Exchange)
Pradedantiesiems patogiausia yra pradėti nuo didelės, reguliuojamos ir vartotojui patogios centralizuotos biržos. Jos veikia kaip tarpininkai, leidžiantys jums įsigyti kriptovaliutų naudojant įprastus pinigus (EUR, USD). Populiarūs ir patikimi variantai Lietuvoje ir Europoje:
Coinbase: Labai patogi pradedantiesiems, intuityvi sąsaja.
Kraken: Patikima ir geros reputacijos birža su pažangiomis funkcijomis.
Binance: Pasaulio didžiausia birža pagal apyvartą, turi didžiausią kriptovaliutų pasirinkimą, bet sąsaja gali būti sudėtingesnė naujokui.
Užsiregistruokite biržoje, patvirtinkite savo tapatybę (KYC procesas) ir prijunkite savo banko sąskaitą arba debeto kortelę.
3 žingsnis: Pasirinkite savo pirmąją kriptovaliutą
Pradedantiesiems rekomenduojama pradėti nuo didžiųjų ir nusistovėjusių kriptovaliutų, tokių kaip Bitcoin (BTC) arba Ethereum (ETH). Jos yra mažiau rizikingos (nors vis tiek labai rizikingos!) nei mažos ir nežinomos kriptovaliutos. Stablecoin’ai (USDT, USDC) taip pat yra geras būdas išmokti veikimo principus be rizikos prarasti vertę dėl svyravimų.
4 žingsnis: Apsaugokite savo investicijas – pasirinkite piniginę (Wallet)
Laikyti kriptovaliutas biržoje yra patogu, bet ne pats saugiausias būdas. Biržos yra prioritiniai hackerų taikiniai. Geriausia praktika yra laikyti savo kriptovaliutas savo piniginėje.
Programinės įrangos piniginės (Software Wallets): Programos, kurias įsirengiate į savo kompiuterį ar išmaniajį telefoną. Pavyzdžiai: Trust Wallet, Exodus. Jos yra saugesnės nei birža, bet vis dar priklauso nuo jūsų įrenginio saugumo.
Aparatinės įrangos piniginės (Hardware Wallets): Tai specialūs fiziniai įrenginiai (kaip USB atmintinė), kurie laiko jūsų privatūs raktus offline. Tai saugiausias būdas laikyti dideles sumas. Populiarūs variantai: Ledger Nano S/X, Trezor.
Atminkite: Ne jūsų raktai – ne jūsų pinigai. Privatus raktas yra kaip super slaptažodis, suteikiantis visišką priėjimą prie jūsų lėšų. Niekada niekam jo neatskleiskite.
5 žingsnis: Pirkite ir laikykite (HODL)
Pirkimo procesas biržoje yra paprastas: pasirenkate, kokią kriptovaliutą norite nusipirkti, įvedate sumą ir patvirtinate. Daugeliui pradedančiųjų geriausia strategija yra ilgalaikė investicija – įsigyti ir laikyti (žargone vadinama „HODL“), nepaisant trumpalaikių kainų svyravimų. Bandymas prekiauti trumpuoju laikotarpiu (day trading) yra itin rizikingas ir reikalauja didelės patirties.
